Kaip tarnas kasdien mokosi Jėzaus mokykloje, jis visada žino, kad Dievas jį atsiuntė daryti amžinos vertės dalykų. Tie, kurie lanko šią mokyklą, nesieks dėmesio nei į save, nei į savo išsilavinimą, nei į savo sugebėjimus. Jo vienintelis tikslas – vesti nusidėjėlius pas Gelbėtoją. Nes Mesijas taip viską pranoksta, kad žmogus pamiršta save. Tie, kurie suvokia, kokie yra silpni ir neverti, kokios menkos jų pastangos, palyginti su Gelbėtojo pastangomis, išlieka nuolankūs, savikritiški ir pasitiki Jėzumi dėl stiprybės ir pasiekimų.

Toks žmogus kalba su autoritetu, kuris kyla iš aukščiau. Jo širdis pripildyta Jėzaus užuojautos ir meilės, o net akmeninės širdys, ilgai užkietėjusios prieš Dievą, suminkština nuoširdžių tokio tarno raginimų. Nes jie traukia nusidėjėlius prie kryžiaus.

1. Užtarimo maldos už nusidėjėlį

Tarnautojai neturėtų dvejoti, kai kalbama apie maldą. Deja, tarp dvasininkų, kurie seka Jėzumi, vis dar per mažai meldžiamasi. Vietoj to, jie per daug didžiuojasi savimi. Jie per mažai verkia tarp prieangio ir altoriaus su žodžiais: „Viešpatie, pasigailėk savo tautos ir neleisk, kad tavo palikimas būtų sugėdintas!“ (Joelio 2,17:XNUMX) Jie per mažai kalba apie Jėzaus meilę ir užuojautą. Tačiau Mesijas nuolat pasisako už nusidėjėlius. Taigi, jei norite suvienyti jėgas su juo, geriausia daryti tai, kas dera su tuo, kas vyksta danguje!

Jėzus atvėrė mums dangaus duris. Taip ir mes galime užtarti malonės sostą: galime be pykčio ir abejonių pakelti šventas rankas (1 Timotiejui 2,8:XNUMX) ir išvesti prieš Dievą žmones, kurių siekiame. Tikėdami pamatysime atsivėrusį dangų ir ten šlovintą Dievo Sūnų, vyriausiąjį mūsų išganymo kunigą, užtariantį nusidėjėlius.

Neužtenka pamokslauti žmonėms. Svarbu melstis už juos ir su jais. Mes negalime jiems padėti, kol su jais susiduriame su šaltu atsiribojimu. Jiems reikia užuojautos, kaip ir Jėzui, ir jie turi jausti Jo meilę.

2. Nuolatinė bendrystė su dangumi

Dvasininkams leidžiama vaikščioti su Dievu kaip Henochas. Geriausia pokalbio tema jiems – beribė Išganytojo meilė, geriausias būdas duoti – tai daryti nuoširdžiai ir nesavanaudiškai, kaip darė Jėzus. Tik tada, kai jų širdys prisipildo Gelbėtojo meilės, jie gali sugriauti išankstinį nusistatymą savo klausytojuose. Kadangi naujai atsivertusieji retai viršija savo mokytojų dvasinį lygį, labai svarbu, kad visi Biblijos mokytojai būtų dvasingi žmonės, nuolat bendraujantys su dangumi.

Vien tik dieviškoji valdžia tirpdo nuodėmingas širdis, atgailauja ir veda pas Mesiją. Nei Liuteris, Melanchtonas, Veslis, Vaitfildas, nei joks kitas reformatorius ar mokytojas negalėjo taip patikti širdims ir pasiekti tokių puikių rezultatų. Bet Dievas kalbėjo per juos. Žmonės jautė aukštesnės jėgos, kuriai nevalingai pasidavė, įtaką. Tie, kurie šiandien pamiršta save ir visiškai pasitiki Dievu, kad išgelbėtų savo sielas, su Dievo pagalba gali patirti, kad jų pastangos nuostabiu būdu išgelbės daugybę gyvybių.

Apgailestauju, kad daugelis mūsų dvasininkų turi per mažai autoritetų. Dievas norėtų juos apdovanoti savo malone, bet jie leidžia diena iš dienos, tiki tik vardu, teoriškai skelbia tiesą be to gyvybingumo, kuris kyla iš asmeninio ryšio su dangumi ir žodžiai patenka tiesiai į širdį. Jei tik mūsų tarnautojai pabustų iš dvasinio miego, kad jų lūpas paliestų gyva anglis iš dieviškojo altoriaus! Jie užsnūsta, pusiau miega, o aplinkui žmonės žūva tamsoje ir klaidoje.

3. Pripildytas nuoširdžios meilės

Mesijo tarnai, pasistenkite pažadinti tuos, kurie mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis. Tegul jūsų širdys spindi meile Dievui ir savo artimiesiems. Jūsų nuoširdūs prašymai ir įspėjimai palies jų širdis. Jūsų gailestingos maldos suminkštins jų širdis ir nuves juos atgailauti pas Gelbėtoją. Jūs esate Mesijo pasiuntiniai, skelbiantys jo išganymo žinią žūstančiam pasauliui. Jums tenka didžiulė atsakomybė. Jūs nesate patys. Už jūsų išgelbėjimą Gelbėtojas sumokėjo skausmo ir kraujo kainą. Jis turi teisę į jūsų paslaugą. Jis tikisi jūsų ryžtingo bendradarbiavimo gelbėjant sielas. Nes sielų išganymui jam reikia visų tavo protinių ir fizinių gebėjimų. Tačiau jei jūs nuolat neaugate jo malonėje ir tiesos pažinimu, jūs jį matote blogoje šviesoje.

4. Noras aptarnavimas

Kad ir kokias kančias tektų pakelti, nepraleiskite nė vieno niurzgimo žodžio. Jėzus dėl tavęs ištvėrė daugiau, nei tu kada nors galėjai ištverti dėl jo. Jis paaukojo savo gyvybę už tavo išgelbėjimą. Kai jis tau sako: „Šiandien dirbk mano vynuogyne“, neleiskite, kad jūsų pačių troškimai ar pasauliniai tikslai trukdytų jums tarnauti jam laimingai ir besąlygiškai.

5. Autentiškas, persmelktas tikėjimas

Dievas kviečia visus, kurie Jo vardu skelbs iškilmingiausią žinią, kuri kada nors buvo duota pasauliui: įkūnykite tiesą kasdieniame gyvenime! Jei taip atsitiktų, daugelis besislepiančių už netikėjimo parapeto būtų priversti patikėti tiesa. Tikro krikščionio įtaka yra tarsi ryški saulės šviesa, kuri išstumia tamsą, kur tik jai leidžiama įeiti. Argumentams galima prieštarauti, bandymams įtikinti ir prašymams duoti šaltą petį, iškalbingiausių kreipimųsi gali būti nepaisoma; bet per kasdienį pamaldumą visose gyvenimo srityse, nesavanaudišką meilę kitiems, užrašytą ant veido ir jaučiamą žodžiuose, toks pamaldumas ir meilė paverčia apeliacinius skundus beveik nenugalimus.

6. Biblijos studijos ir malda

Tarnautojai gali veiksmingai išgelbėti sielas tik tuo atveju, jei jie studijuoja Bibliją ir yra maldos vyrai. Būtų nuodėmė mokyti Žodžio kitus, pačiam jo atidžiai neišstudijavus. Kiekvienas, kuris supranta didelę žmonių sielų vertę, bėgs į tiesos tvirtovę ir ten gaus išminties, pažinimo ir Dievo jėgos. Jis nenurims, kol nebus pateptas iš viršaus. Nes ant kortos yra per daug, kad jis mažiau rūpintųsi savo dvasine pažanga.

7. Besimokanti širdis

Mano broliai, atminkite, kad per mažai maldos ir išminties gali išmušti sielą iš pusiausvyros ir vesti į pražūtį. Negalime sau leisti būti nerūpestingi ir abejingi. Turėtume būti pasiruošę bet kuriuo ar kitu metu. Mums reikia valdžios, o Dievas noriai ir visapusiškai suteikia mums tą valdžią, kai einame pas Jį ir priimame Jo žodį. Viešpats prašo tik nuolankios, atgailaujančios širdies, norinčios tikėti ir priimti Jo pažadus. Mums tereikia naudoti tai, ką Dievas mums padėjo pasiekti. Tada būsime jo palaiminti.

Apžvalga ir šauklys, 24 m. kovo 1903 d